nuosusa

núosusa scom. (1), nū́susa (ž.) (1) J 1. menk. sunykęs, nususęs gyvulys ar šiaip koks padaras, susna: Rudeniniai paršeliai šiemet tokie nū́susos Slnt. Tas šunaitis toks nū́susa, o kimba į kojas Šll. Toks nū́susa, utimis aptekęs Rdn. 2. Brs, Krtn, Užv prk. nusigyvenęs, apsileidęs žmogus: Juo didesnis nū́susa, juo daugiau putas Vvr. O tu, nū́susa, pėsčia repežiok numie Nt. Jis man, núosusa, į akis lįs! Grž.